hurdahurda (hurdahurda) wrote,
hurdahurda
hurdahurda

Katedros genealogija ir kupolas

Piešiant vilniškės katedros architektūros genealoginį medį, Romos Panteonas turėtų būti komponuojamas pačioje apačioje, ten kur pagarbos duoklė atiduodama giminės „protoplastui“.
Kokias sąsajas galima įžvelgti tarp Katedros ir Panteono?
Pirmiausia pati funkcija. Panteonas – visų romėniškų dievų šventykla, užėmė ypatingą vietą sakralinės romėniškos architektūros kontekste. Trumpai galima pastebėti, kad nuo renesanso laikų, jis tarnavo kaip savotiškas archetipas visiems analogiškos reikšmės (tik jau christianizuotoje Vakarų kultūroje) statiniams.
Katedra, turint omenyje ir pagoniškąją jos praeitį, ir krikščionišką statusą, Lietuvos šventovių atžvilgiu taip pat buvo ir yra kuo tikriausias Panteonas. (Kažkodėl šioje vietoje ausyse skamba būtent šiai vietai - Šventaragio slėniui ir Piliai bei Šventyklai dedikuotos eilutės: „Menės, pilnos kadais vaškinių protėvių kaukių,/ Riogso apleistos visai, yra ir griūva dabar./ Mindo visi šventyklas, kitados prikabintas trofėjų,/ Ir statulos dievų apželia tankia žole“ (vertė Dominykas Urbas)). Tad aspiracijos yra labai aiškios!


gucevicius_katedra_1794


Toliau susidėlioja tokia Panteono pradėta genealoginė archi-šventyklų grandinė – šv. Petro bazilika, Londono šv. Paulius ir Paryžiaus šv. Ženevjeva (vėliau revoliucionierių ir perkvalifikuota į prancūziškąjį Panteoną) su didesniais ir mažesniais atsišakojimais ir atžalomis. Iš to paties kelmo išaugusi yra ortodoksų sakralinės architektūros linija, inspiruota šventosios Konstantinopolio Sofijos.
Būtina akcentuoti šv. Petro baziliką, kuri šioje genealoginėje grandyje atliko svarbaus etapo funkciją. Jeigu Romos Panteonas – klasikinis fundamentas, tai bazilika – etalonas, kuriuo sekė, imitavo ne vienas net ir kitokio skonio ar priešingų įsitikinimų statytojas. Užtenka pažvelgti vien į Londono katedros ar Paryžiaus Panteono kupolus, kurie be išsamesnių komentarų atskleistų who is who ar qui est qui.



Vilniaus katedros "protėviai" - romėniškasis Panteonas (kairėje) ir katalikiškoji šv. Petro bazilika su aikšte (dešinėje)
Slide2

Vilniaus katedra (apačioje) ir jos "giminaičiai": šv. Pauliaus katedra Londone (viršuje) ir prancūziškasis Panteonas (viduryje) - pastarasis - tas statinys, iš kurio tiesiogiai mokėsi L. Gucevičius
Slide1



Kas jungia visus šiuos pastatus?
Pirma, kupolas.
Antra, portikas su/ir kolonada.
Trečia, ir tai vienas svarbiausių kompozicinių punktų – simetrija kaip idealas.
Šie trys požymiai charakterizuoja ir klasicistinę architektūrą.
Kiek viso to yra Vilniaus katedroje?
Pradėkime iš galo.
Simetrijos siekiamybė šiame pastate pasiekta su kaupu. Kiekvienas, bet ir paviršutiniškai besidomintis statinio istorija, prisimins tą faktą, kaip Laurynas Gucevičius išsprendė šv. Kazimiero koplyčios asimetriškumo viso statinio atžvilgiu problemą. Ogi pristatydamas analogiškos architektūros zakristiją priešingoje pusėje!
Portikas su kolonada yra svarbus Katedros elementas. Stovinčiam prieš pagrindinį - vakarinį- fasadą, nekils abejonių, kad tai beveik viso statinio siela. Ir dar pabrėžtina, kad klasicizme (o ir iš dalies baroke, ypač klasicistiniame baroke, o ir renesanse) orderis bei įvairios jo dalys – konkrečiai kolonos ir jų eilės yra vienas iš svarbiausių architektūros puošybinių elementų. Vilniaus katedra šioje vietoje yra ne išimtis, o simptomas.
Čia dar reikėtų sugrįžti prie šv. Petro bazilikos, gal net tiksliau – aikštės (vertinant pačią baziliką kaip integralią urbanistinio Gian Lorenzo Berninio sprendimo dalį). Žvelgiant į abiejų architektūros objektų kolonadas, vilniškis pavyzdys atrodo kaip negatyvinis romėniškojo precedento analogas. Jeigu italų baroko statytojas savo kūrinį aiškino kaip rankų, siekiančių įvesti į baziliką žmogų, simbolį, tai L. Gucevičiaus kolonadas, juosiančias galima interpretuoti kaip patį pastatą juosiantį glėbį.
Koks nors totalinio psichologizavimo apsėstas tyrinėtojas tai galėtų paaiškinti ir nesaugia būsena visuomenės (tiek architektas, tiek užsakovas priklausė būtent šiai), jaučiančios paskutiniąsias Abiejų Tautų Respublikos dienas, numatančias esminius pokyčius Žemutinėje Vilniaus pilyje – rezidencijos išgriovimą ir panašiai. Savyje užsisklendęs, kolonų ginamas statinys simbolizuoja Bažnyčią, kaip nuo istorinės arenos nueinančios valstybės saugyklą. Tai ką iki šiol aktualiai turime išlikusio iš anų dienų, daugiausiai yra išlikę įvairių konfesijų šventovėse. Kartais atrodo, kad Didžiosios Kunigaikštystės ir Respublikos valstybingumo tėvai tą labai puikiai nujautė ir todėl, projektuodami toli–toli į ateitį, net ir pačiais sunkiausiais laikais tiek daug jėgų bei pajamų skyrė ne kam kitam, o naujų bažnyčių statymui ar senųjų perstatymui ir puošimui.
Sudėtingiausias yra kupolo klausimas. Taip, pagrindinis Katedros „kūnas“ šio elemento neturi. Tačiau du kupolai sukomponuoti šonuose – jie struktūriškai ir simboliškai remia pagrindinę erdvę, prilaiko ją ir gina savo monumentaliais, tačiau į viršų veržliai kylančiais siluetais.
Didžiausias paradoksas - kad kupolo funkciją iš dalies vadina ir pats Gedimino kalnas su ant jo išlikusiais Aukštutinės pilies likučiais (ir ypač vadinamuoju Gedimino bokštu). Regisi, kad projektuodamas bažnyčią L. Gucevičius labai aiškiai jautė kalno kaip savotiško gamtinio fono ar net radikaliau - gamtinės architektūros elemento svarbą. Net 1794 metų paties architekto piešinyje yra užfiskuoti trys kalnai - vienas, vainikuojamas kryžiaus - tai Trijų Kryžių kalnas su pirminiais "pauošimais". Pirmame plane plikas - turbūt Vilnios nenuplauta Plikojo kalno dalis bei pačioje dešinėje - Bekešo kalnas, su vis dar esančia šio arijono mauzoliejine koplytėle. Galop, net šiomis dienomis, stovint priešais katedrą klasikiniu - trijų ketvirčių rakursu - Gedimino bokštas savo raudonu aštuoniakampiu (jam ritmiškai antrina tokio pat plano šv. Kazimiero koplyčios būgnas) kontrastingai iškyla virš baltosios Katedros presbiterinės dalies, taip pagerbdamas ją kaip kuo tikriausias kupolas.

katedra1

katedra2
Tags: architektūra, barokas, katedra, klasicizmas, roma, vilnius
Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    Anonymous comments are disabled in this journal

    default userpic

    Your IP address will be recorded 

  • 0 comments